Su jūra mes didesni

Šiemet pažymimas Lietuvos – jūrinės valstybės – 100-metis. 1921 metų kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas su trispalve – motorinis burlaivis „Jūratė“. Tokia buvo Lietuvos laivyno istorijos pradžia. 

Lietuvos jūrų muziejus kviečia paminėti Lietuvos laivyno 100-metį  specialia programa „Lietuva jūrinė valstybė“. Šios ambicingos programos tikslas – paskatinti lietuvius suvokti jūrą ne tik kaip kurortinį elementą, o atrasti ją kaip vertybę, kuriančią mūsų valstybei daug platesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. 
Programai parengta speciali multimedijos publikacija „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatanti tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus. Prie Lietuvos jūrų muziejaus programos jau prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos laivų savininkų asociacija, kitos valstybinės ir privačios institucijos. Specialiai programai „Lietuva – jūrinė valstybė“ kūrybinė agentūra EZCO sukūrė ženklą, atspindintį valstybės jūriškumą, kurį kviečiami naudoti visi norintys. Ženklo kūrėjų manymu, tai stiprins jūrinį valstybės identitetą, skatins domėtis ir didžiuotis Lietuvos jūrine istorija.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad minėdamas šią datą Lietuvos jūrų muziejus pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei ir kviečia kitas organizacijas prisijungti, praturtinant Lietuvos jūrų laivyno 100-mečio programą naujais sumanymais. 

– Ši programa – puiki jūrinės istorijos pažinimo ir komunikavimo priemonė, išryškinanti svarbiausias detales, reikšmingas Lietuvos istorijai, kultūrai, tautiniam identitetui, – teigia Olga Žalienė. 
1921 metų kovo 11 dieną į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis – „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje. 

Lietuvos jūrų muziejus laivyno jubiliejui kartu su kūrybine agentūra EZCO parengė originalų multimedijos projektą „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kuriame modernia raiška pristatoma dešimt Nepriklausomos Lietuvos kapitonų.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė mano, kad šis projektas taps puikia komunikacijos platforma, prie XXI a. žmogaus priartinančia mažai pažįstamą jūrinės valstybės sampratą: „Pirmasis mūsų žingsnis – perteikti istorines asmenybes labai žmogiškai ir šiltai, su visais jų dideliais darbais ir mažomis nuodėmėmis, – sako muziejaus direktorė, – todėl, vizualinėje raiškoje nebijome hiperbolizavimo, kuris padeda stipriau patirti to laiko spalvas“.  
Istorinę medžiagą publikacijai teikiantis Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius kaip svarbiausias tarpukario jūrinės Lietuvos kūrimo figūras išskyrė kapitonus: Liudviką Stulpiną [1], Juozą Andžejauską [2], Bronių Krikštopaitį [3], Zigmą Domeiką [4], Feliksą Marcinkų [5], Benediktą Monkevičių [6], Eduardą Sliesoraitį [7], Juozą Kaminską [8], Antaną Kaškelį [9]ir Alfonsą Urbelį [10]. 

„Kiekvieno iš šių kapitonų biografijoje atsispindi ir Lietuvos istorija, – sako Romualdas Adomavičius. – Daugelio iš jų, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, laukė nelengva emigranto dalia“.

Su jūra mes didesni! [11]

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba 

Lietuvos jūrų muziejus  parengė ir išleido meninį-edukacinį leidinį „Su jūra mes didesni“. Talpiame formate pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, taip įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas. Modernia vizualinės raiškos forma sukurti Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas. 

Ši knyga – baigiamasis projekto „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ etapas. Vystant projektą „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, sukurtas vertingas turinys, kuriame, išryškinant detales, reikšmingas istorijos, kultūros, identiteto suvokimui, per šmaikštų pozityvą, teigiamas emocijas ir žaidybinius elementus komunikuojama jūrinės tradicijos tęsimo idėja. Išleidus leidinį „Su jūra mes didesni!“, šiam turiniui suteikta išliekamąją vertę turinti knygos forma. 

Knyga sulaukė didžiulės sėkmės, todėl planuojamas pakartotinis tiražas. Kviečiame prisidėti!

[12]