Laivybos istorija

Ar yra laivų be inkarų? Ne! Kaip ir inkaro be grandinės, jungiančios jį su laivu. Anksčiau inkarus rišdavo storais lynais, kurie neatlaikydavo audrų ir inkarai amžiams likdavo jūros dugne.

Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ekspozicijos įrengtos Nerijos forte, kur eksponuojama didžiausia Lietuvoje inkarų kolekcija. Po pylimais esančiuose šaudmenų saugyklose – poternose, apšaudymo iškyšose – kaponierėse įrengtose ekspozicijose pasakojama apie Lietuvos laivyną, didžiausias laivų katastrofas, burlaivių epochos ženklus Klaipėdoje, nežinomus Lietuvos jūrinės istorijos puslapius.

Aplankykit naujausią muziejaus ekspoziciją „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940 m“ [1]. Tai – viena interaktyviausių ekspozicijų, kurioje galėsite ne tik šturvalą pačiupinėti, bet teks ir paskui arklį prie žagrės paarti. Ekspozicijos įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

[2]

Kiek laiko užtruksi užsivilkti gelbėjimosi liemenę tu?

Ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“ pasakoja apie tai, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina žinoti kaip gyventi jūroje ir šalia jos. 
Pateksite į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią aplinką. Šiuos jausmus sustiprina besileidžiantis žemyn tunelis, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės. Patirsite sudužėlių jūroje jausmą ir ... galimybę išsigelbėti. O tai pavyks, jei suspėsite laiku apsirengti gelbėjimosi liemenę ir išsiųsti SOS signalą. Ekspozicija primena, kad jūra visais laikais buvo ne tik maitintoja, bet ir neišsenkantis pavojų, paslapčių šaltinis.
Įspūdingiausias eksponatas šioje ekspozicijoje –  praeito amžiaus pradžios gelbėjimo vežimas valtims nuleisti iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. 

Ar žinai kaip vejamos laivavirvės?

Ekspozicija „Klaipėdos burinis laivynas“
XVIII–XIX a. Klaipėdoje – burlaivių klestėjimo laikas. Klaipėdoje buvo keturios laivų statyklos. 1858 metais Behrend Pieper statykloje (žymiausia statykla uostamiestyje) buvo pastatytas barkas „Mary Jane“.  Romantiška, gal šiek tiek ir komiška burlaivio vardo istoriją byloja apie klaipėdiečio kapitono Jochano Gotliebo Schultzo kelionę jūra. Dėl prasidėjusio atoslūgio jo laivas negalėjo pasiekti vieno Anglijos uosto, tad kapitonas nusprendė valtele nusiirti iki kranto. Prisiyrė iki jam kelią užstojusio anglų laivo, negavęs jokio atsakymo ar atsiliepimo iš jo, kapitonas užlipo į laivą. Jūroje galioja daug taisyklių, o svetimo žmogaus vaikščiojimas deniu buvo laikytas dideliu etiketo pažeidimu. Taip pasielgęs J.G.Schultzas greit gavo kumščiu į galvą ir pliumptelėjo į vandenį. Tačiau anglui vis dėlto parūpo, ką tokį jis nubloškė nuo denio. Ištraukė ir išsiaiškino, kad abu yra skirtingų laivų kapitonai. Klaipėdietis pasiliko Anglijoje žiemoti. Jį apkumščiavęs anglas pakvietė į svečius. Viešnagės metu J. G. Schultzas susipažino su anglų laivo kapitono dukra Mary Jane. Tėvui pritarus pavasarį buvo paskelbtos sužadėtuvės, ir jaunieji netrukus išplaukė į Klaipėdą. Mylimos žmonos garbei J.G.Schultzas vėliau savo laivą pavadino „Mary Jane“.
Ekspoziciją taip pat sužinosite burinių laivų konstrukcijos ypatumus, išsiaiškinsite kaip vejamos laivavirvės, kokios jūrinių mazgų rišimo paslaptys. Taip pat Jūsų lauks iššūkis – tapsite kapitonu ir galėsite pamėginti įplukdyti laivą į uostą.

Kaip atrodo brašpilis, špantai, ezelhoftas?

Ekspozicija „Fragmentai iš jūros gelmių“
Baltijos jūra išmetė ne vieną sudužusio laivo liekaną. Šie fragmentai – artimesnė pažintis su laivų konstrukcijomis, jų dalimis.  
Labai vertingas ekspozicijoje XVI a. luotas. Luotas, išskobtas iš vientiso medžio kamieno, buvo iškeltas ir ketverius metus konservuotas. Jį Platelių ežere dešimties metrų gylyje surado Klaipėdos universiteto povandeninės archeolologijos ekspedicijos dalyviai ir perdavė muziejui. 
Ezelhoftas – tai medinė jungtis, kuria tvirtinamos burlaivio stiebų dalys. Olandų, prancūzų bei vokiečių burlaiviuose buvo naudojami keturkampiai ezelhoftai, suapvalinta viršutine dalimi. Angliško tipo ezelhoftai buvo stačiakampio formos.  Masyvus ąžuolinis ezelhoftas – dar vienos laivo avarijos Baltijos jūroje liudininkas, patekęs į žvejų tinklus. Čia eksponuojamas  XIX–XX amžiaus pradžios angliškojo tipo ezelhoftas, 1986 metais iškeltas iš Baltijos jūros. Tokiomis detalėmis buvo „prailginami“ mediniai burlaivių stiebai – ant pagrindinio stiebo viršutinio antgalio būdavo užmautas ezelhoftas, o į šalia esančią apvalią angą buvo įstatoma ilginančioji dalis. 
Baltijos jūros dugnas yra nusėtas nuskendusių burlaivių nuolaužomis. Nenuostabu, kad po kiekvienos audros bangos išskalauja laivų bortų liekanas, laive naudojamų lynų ir trosų detales, laivo apyvokos daiktus. Stambesni daiktai patenka į žvejų tinklus ir taip iš jūros dugno patenka į muziejų. Čia eksponuojamas XIX amžiaus brašpilis, rastas Baltijos jūroje 1986 metais. Brašpilis – horizontalus įtaisas laive inkarui nuleisti ir pakelti. Burlaiviuose keliant inkarą rankomis, brašpilio velenas buvo sukamas patvarius kuolus pakaitomis dedant į brašpilio velene esančias kiaurymes ir pasukant jais veleną. Taip ant jo vyniodavosi inkaro grandinė ar virvė. Keli denyje dirbantys jūreiviai tokiu būdu priversdavo laivą judėti inkaro kryptimi, kol laivas atsidurdavo virš savo inkaro ir šis galėdavo būti pakeltas į laivą.

Ar žinote kaip jūrinių vėliavėlių kalbą perduoti informaciją, pavyzdžiui: „Manęs nelaiko inkaras“?

Inkarai muziejuje kaupiami nuo 1971 metų. Tai – unikalūs technikos eksponatai ant Nerijos forto pylimo, buvusiose pabūklų aikštelėse. Šiuo metu galite pamatyti 45 inkarus.
Beveik visi eksponatai – „skenduoliai“, ištraukti iš Baltijos, Šiaurės jūrų, Atlanto vandenyno dugno. Seniausieji inkarai – XVII–XVIII a. burlaivių, kurių konstrukcija susideda iš dviejų ragų, dviejų noragų, koto su žiedu ir ąžuolinio štoko. Eksponuojami admiraliteto, Holo, Baierso, Drednout, Klip–anker sistemų inkarai. Didžiausias – iš Egėjo jūros atgabentas 2192 kg inkaras, kuris buvo nukaltas Urale 1803 metais. Jį Jūrų muziejui atgabeno Lietuvos jūrų laivininkystės kapitonas Juozas Karvelis.