Jūrų paukščiai ir žinduoliai

Vyrai užsiaugina ūsus dėl grožio. O ruoniai, kad ... nenugaištų iš bado. Ūsai jiems – ne papuošalas, o antenos, gebančios sugauti net už 100 m plaukiančios žuvies sukeliamus vandens virpesius.
Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys, dvi iš jų galima pamatyti muziejuje. Tai Baltijos pilkieji ir Rytų Atlanto paprastieji ruoniai. Baltijos jūroje dar gyvena Žieduotieji ruoniai ir slapulė Jūros kiaulė. Lietuvos jūrų muziejuje kasmet išgydoma dešimtys sužeistų, išsekusių, sergančių ruonių, kurie sustiprėję yra paleidžiami atgal į Baltiją. Taip muziejus prisideda prie HELCOM projekto, skirto Baltijos jūros pietinės pilkųjų ruonių populiacijos atkūrimui.
Ruoniams draugiją muziejuje palaiko Šiaurės jūrų liūtai, jie – viena agresyviausių ausytųjų ruonių šeimos rūšių. Šiaurės jūrų liūtai – nykstanti žinduolių rūšis, įrašyta į Rusijos Raudonąją knygą. Labiausiai paplitę Beringo ir Ochotsko jūrų vandenyse, sutinkami prie Aliaskos krantų ir Japonijos jūroje. Jūrų liūtai tokį pavadinimą gavo dėl ilgų, aplink kaklą augančių plaukų, kurie užauga net iki 25 centimetrų ir primena sausumos liūtų karčius. Patinai užauga iki 3,4 metro, o sverti gali net apie toną. Patelės gerokai smulkesnės – 2,7 metro ir 350 kilogramų. Maitinasi žuvimis ir galvakojais moliuskais, tokiais kaip kalmarai, aštuonkojai ar sepijos. Tačiau kartais jūrų liūtai medžioja ir jūrinius paukščius.
Jūrų muziejus, skleisdamas informaciją apie retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, moko pažinti, mylėti ir saugoti ir šiuos įspūdingus jūrų žinduolius. Nors jie atrodo tikri milžinai, tačiau pragaištinga ir neprotinga žmogaus veikla, žeidžia jų natūralias buveines. Mokydamiesi saugoti Pasaulinį vandenyną, saugome ir tuos gyvūnus, kurie gyvena toli nuo mūsų.
Muziejuje gyvena daugelio lankytojų mylimi neskraidantys paukščiai, pingvinai. Yra žinoma 17 rūšių pingvinų. Visi jie paplitę pietų pusrutulyje – nuo Antarktidos pakrančių iki šiauriausios pingvinų buveinės Galapagų salose prie pusiaujo. Prieš milijonus metų pingvinų buvo gerokai daugiau, tačiau evoliucijos metu išnyko 30–40 rūšių. Tarp iškastinių pingvinų rasta ir tikrų milžinų – pavyzdžiui, Peru aptiktas buvo žmogaus ūgio paukštis, sveriantis apie 120 kilogramų.
Didžiausias iš dabartinių atstovų – imperatoriškasis pingvinas, gyvenantis Antarktidoje. Šie pingvinai užauga iki 130 cm dydžio ir sveria apie 30–40 kilogramų. Mažiausias – mėlynasis arba mažasis pingvinas, užaugantis iki 30–45 cm dydžio ir sveriantis vos 1–2 kilogramus. Muziejuje gyvenantys pingvinai sveria nuo 3,5 iki 5,5 kilogramų.
Jūrų muziejus, atskleisdamas vandenų pasaulio grožį ir bioįvairovę, moko pažinti ir saugoti retas bei nykstančias rūšis. Su pingvinais lankytojai supažindinami edukacinių užsiėmimų bei popiečių metu.