Žaliasis kursas. Nuo EGO prie EKO

Lietuvos jūrų muziejus inicijuoja aplinkos išsaugojimą ateities kartoms ir kviečia birželio 10 d. 11.00-19.00 val. į Danės skverą Klaipėdos mieste, kur rengiama „Tvarios ateities kūrėjų laboratoriją BE ATLIEKŲ. 2022“.

Susitiksite su daugiau kaip 30 „žalių“ organizacijų: gamintojai, kūrėjai, tvarių idėjų generatoriai supažindins su įvairiausiais tvariais sprendiniais, paslaugomis, išradimais ir produktais, jų prieinamumu.
Čia Jūsų laukia ir Žaliasis taškas - pirmoji ir didžiausia licencijuota atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje. „Žaliasis taškas“ užsiima prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu.  Organizacija veikia kaip viešoji įstaiga, nesiekianti pelno, nėra atliekų tvarkymo įrengimų savininkė ar dalininkė.

Mintimis apie tvaresnį gyvenimą ir konkrečiais patarimais sutiko pasidalyti Simona Rasalė, „Žaliojo taško“ Marketingo ir komunikacijos vadovė:
„Nors dažnai apie tai nė nesusimąstome, tačiau gyvename ribotų išteklių pasaulyje. Nuolatos augantis gyventojų skaičius reikalauja daugiau maisto, pramonė – gamtos išteklių. Šiuolaikiniam gyvenimo būdui patenkinti reikalingas didžiulis energijos kiekis, o tai alina Žemės planetą. 
Didėjantis vartojimas lemia gausėjantį atliekų skaičių, su kuriuo susidoroti pavyksta ne visam pasauliui – milžiniški kiekiai plastiko tiesiog plūduriuoja vandenynuose, o mikroplastiko dalelėmis jau sninga arkties žemyne.
Žmogaus veikla, kasdienis jo poreikių tenkinimas, daro negrįžtamą poveikį mūsų aplinkai. Ir tenka prisipažinti, jog mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Kuo daugiau  vartojame - tuo daugiau teršiame...
Šiuolaikinė vartotojų visuomenė kelia atliekų pertekliaus iššūkį. Daiktų išmetimas, pradedant vienkartiniais puodeliais ir baigiant elektros prietaisais, kuriuos pigiau pakeisti nei sutaisyti, tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Tad norint keisti ydingą atliekų vertės grandinę reikia atsakingai permąstyti savo pačių elgesį ir nedelsiant imtis priemonių...
Svarbiausia suvokti, kad pačių problemų priežastis ir sprendimas slypi ten pat – kasdieniuose kiekvieno žmogaus pasirinkimuose. Suprasdami, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso planetos ateitis ir aplinkos oro, vandens, dirvožemio kokybė, galime ryžtingiau keisti savo įpročius ir pradėti rūpintis gamta jau šiandien. 
Ir šiandien, kaip niekada anksčiau, svarbus tampa atsakingas vartojimas. Atsakingo vartojimo terminas neatsirado dėl mados, apie tai pradėta kalbėti, suvokus, jog pasaulio resursai baigtiniai.
Jeigu kasdieniame gyvenime priimtume teisingus ar teisingesnius, o svarbiausia atsakingus sprendimus, mūsų poveikis aplinkai galėtų turėti mažiau lemtingų padarinių. Net ir patys mažiausi kasdienių įpročių pokyčiai gali daryti nepalyginamai didelį teigiamą poveikį aplinkai.

RŪŠIUOKIME. 
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus. Rūšiuodami atliekas mes:
• Taupome išteklius
• Kovojame prieš klimato atšilimą
• Taupome energiją
• Mažiname sąvartynus
Pradėti rūšiuoti – pirmas ir labai svarbus žingsnis, jei norime gyventi švarioje šalyje, gerti neužterštą vandenį bei kvėpuoti tyru oru. Tačiau vien to nepakanka. Norint būti atsakingu vartotoju, vertėtų vadovautis 3P taisykle: 
Pakuočių mažinimas ❯ Pakartotinis panaudojimas ❯ Perdirbimas

PAKUOČIŲ MAŽINIMAS
Norėdami sumažinti susidarančių atliekų kiekį, galime vadovautis keliais paprastais patarimais:
• Pirkime rečiau, bet didesniais kiekiais
• Pirkime tik tai, ko reikia
• Pirkime me tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos
• Pirkime prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos)
• Pirkime koncentruotus produktus, kuriems sunaudojama mažiau pakuotės
• Pirkime aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų)
• NEnaudokime plastikinių maišelių – į parduotuvę atsineškime savo daugkartinio naudojimo maišelius

PAKARTOTINIS PANAUDOJIMAS
Pabandykite daiktus dar panaudoti, o ne išmesti:
1. Atnaujinkite. Užuot pirkę naują, sofą restauruokite ar madingai ją atnaujinkite.
2. Taisykite. Prikalkite batams antkulnius, tuomet ilgiau juos avėsite.
3. Naujai pritaikykite.

PERDIRBIMAS
Visuomet egzistuos pakuotė, kurią turėsite pirkti ir kurios patys negalėsite panaudoti dar kartą. Todėl rinkitės perdirbamas pakuotes ir jas rūšiuokite. Taip iš senosios kartoninės pakuotės bus pagaminta popieriaus laikraščiui, iš stiklinių butelių – nauji stikliniai buteliai, o plastikiniai buteliai dar kartą „atgis“ kaip naujos pakuotės, statybinės medžiagos ar netgi drabužiai!
Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Trys spalvoti konteineriai mums visuomet primena, jog į žaliąjį keliauja stiklo pakuotės ir atliekos, į mėlynąjį – popieriaus ir kartono pakuotės, o į geltonąjį konteinerį patenka daugiausia skirtingų atliekų: plastikinės, metalinės ir kombinuotos (daugiasluoksnės) pakuotės. 
Maži darbai – dideliems pokyčiams…
Dažnai nesusimąstome apie vykstančius klimato pokyčius ir nevertiname asmeninio indėlio į šių pokyčių prevenciją. 
Skubėdami gyventi, bent retkarčiais atkreipkime dėmesį į perteklinio vartojimo pasekmes: keiskime mąstymą ir poelgius, ugdykime tvaraus vartojimo kultūrą bei atsakingą požiūrį į aplinkosaugą. Išdrįskime prisiimti patį svarbiausią vaidmenį – būti atsakingu ir sąmoningu vartotoju bei bendruomenės nariu, kuriam rūpi aplinka, kurioje gyvename.“