Lietuvos jūrų muziejuje jau gydoma dvylika šiemet pakrantėje rastų Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Paprastai pavasarį į muziejų atvežama net pora dešimčių sergančių ir nusilpusių ruoniukų iš Lietuvos pajūrio.
Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų besirūpinantis šiais mažyliais, sako, kad tai – dar tik pradžia. Dar ruoniukų galime sulaukti dvigubai daugiau.
2022-ieji Lietuvos respublikos seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams skiriamas ypatingas dėmesys. Dabar ruoniukai rastinukai dar yra bevardžiai. Vardai šiemet bus renkami sostinėje – Vilniuje.
Prie šios akcijos prisijungė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, rytoj, balandžio 6 dieną 12 valandą kviečianti į ruoniukų vardų rinkimo konkurso pradžios renginį Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g 25, Vilnius).
Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas).
Šis Arūno Grušo dėmesys tarmei paskatino Lietuvos jūrų muziejų rengti vardų konkursus etnografiniuose Lietuvos regionuose. Startas prieš dvejus metus buvo duotas Žemaitijoje, pernai konkursas vyko Aukštaitijoje.
Gyvūnų gerovės metų minėjimas šią vardų rinkimo kelionę paįvairins ne tik tarmių, bet ir gamtos pažinimu.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlymu moksleiviai rinks ruoniukams vardus iš saugomų augalų pavadinimų, augančių Lietuvoje.
– Taip vaikai sužinos daugiau ne tik apie Baltijos pilkuosius ruonius bei jiems gresiančius pavojus, bet ir susipažins su retais ir nykstančiais augalais, kuriuos reikia saugoti, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė. – Ar gi negražus būtų vardas ruoniukui Klumpaitė ar Garbenis?
Renginyje Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre vyks susitikimas su jau daugiau nei šimtą ruoniukų išgelbėjusiu biologu Arūnu Grušu, kuris pirmasis ir pradėjo gydyti pajūro ruoniukus. Susitikimo metu biologas papasakos, kaip keičiasi Baltijos jūra, kokie pavojai slypi joje ruoniams, ir kaip turi elgtis žmogus, kad Baltija liktų saugiais namais šiems gyvūnams.
– Ruoniai yra tikrieji Baltijos šeimininkai, ne mes, – tvirtina Arūnas Grušas, sužeistiems, išsekusiems ruonių jaunikliams tampantis ir mama, ir tėčiu tol, kol jie nenustiprėja ir sustiprėję iškeliauja atgal į Baltiją.
Kartu su Arūnu Grušu į Vilnių atvyksta ir muziejaus edukatorių komanda, kuri moksleivių pakvies į edukacinius užsiėmimus „Kas Baltijoje gyvena“ ir „Vandens gyvenimo linija“.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki balandžio 30 dienos. Vienas žmogus gali siūlyti du vardus – patelei ir patinėliui. Vardus bus galima atsiųsti elektoriniu paštu lankytojucentras@vstt.lt , nurodant savo vardą pavardę, telefono numerį arba atnešant užrašytus pasiūlymus tiesiogiai į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą.
Gegužę ruoniukai jau bus apdovanoti vardais. O birželį Lietuvos jūrų muziejus kvies į fotografijų, kuriose užfiksuoti šių metų ruoniukai, parodą Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre. Kartu bus apdovanoti ir ruoniukų krikštatėviai.
Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Lietuvos jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Jis turi būti atidarytas rudenį.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Alfonso Mažūno nuotr.
