Vasario 6 d. Palangos miesto savivaldybėje pasirašyta tarptautinio projekto, atversiančio daugiau galimybių padėti žmonėms, turintiems elgesio ir emocijų sunkumų, įgyvendinimo sutartis. Ją parašais patvirtino VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Latvijos socialinio rūpybos centro „Kuržemė“ direktorius Visvaldis Gūtmanis bei Liepojos ligoninės „Priejūras“ valdybos pirmininkas Aigars Puks.
Pasirašyta sutartis
Palangos asmens sveikatos priežiūros centras kartu su partneriais Lietuvos jūrų muziejumi–delfinariumu, Liepojos ligonine „Priejūras“ (Latvija) ir socialiniu rūpybos centru „Kuržemė“ (Latvija) parengė projektą „Sėkminga vaikų ir suaugusių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, psichologinė ir sensorinė reabilitacija“ finansavimui iš Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos, gauti. Šio projekto tikslas – pagerinti psichosocialinės ir sensorinės integracijos reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir efektyvumą Lietuvos ir Latvijos pasienio regione. Bendra tarptautinio projekto vertė – 651 tūkst.
Įgyvendinant projektą Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre planuojama įrengti multisensorinės integracijos kambarį vaikams ir suaugusiems, parengti darbo metodiką.
Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga
Didelis kasdienis ritmas, informacijos srautai, stresas darbe ir mokykloje bei kitos biologinės, psichologinės ar socialinės priežastys įtakoja psichikos ligų bei simptomatikos pasireiškimui. Su psichikos ir elgesio sutrikimų sergamumo ir ligotumo rizika sietini ir tokie reiškiniai, kaip patyčios, savižudybių rizika, priklausomybės, apleistumas ar smurtas. Lietuvoje ir Latvijoje šie sudėtiniai reiškiniai itin paplitę. Lietuvos Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Higienos instituto duomenimis, per dešimtmetį sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais tenkantis tūkstančiui gyventojų ženkliai išaugo: 2007 metais jų buvo 23.29, o pernai siekė net 35.16 atvejų. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pernai siekė net 78.29 atvejų tūkstančiui gyventojų.
Sunku atpažinti
Specialistų teigimu, prasidedančią psichikos ligą kartais gali būti labai sunku atpažinti. Pasitaiko, jog psichikos sutrikimai turi daug bendrumų su jaučiamu fiziniu skausmu, todėl ligos diagnozavimas užsitęsia. Liūdesys ir beviltiškumo jausmas bene lengviausiai atpažįstamas kaip depresijos simptomas, tačiau apie pablogėjusią psichinę sveikatą gali byloti ir tai tam tikros priklausomybės, emocijų nuskurdimas arba kaip tik jų nevaldymas. Kartais pasitaiko fizinių simptomų – arterinio kraujo spaudimo svyravimų, virškinimo sutrikimo, svorio kritimo, kurie sunkiau priskiriami prie psichikos sveikatos sutrikimų požymių.
Ankstyvoje ligos fazėje pasireiškiantys simptomai gali būti palaikomi atsitiktinumu, nuovargio būsena, todėl gali būti uždelstai diagnozuoti. Delfinų terapijos centro vadovės ir Klaipėdos universiteto doc. dr. Brigitos Kreivinienės teigimu, „kalbėdami apie žmonių su psichine negalia biopsichosocialinę sveikatą, turime atkreipti dėmesį keletą svarbių aspektų. Pirmiausia – į jų stigmatizavimą visuomenėje. Dažniausiai psichinė sveikata vis dar asocijuojasi su paties žmogaus išgyvenama gėda bei kitoniškumu. Kitas svarbus aspektas – holistinės tęstinės pagalbos konstravimas. Itin svarbu ne tik medicininė reabilitacija, tačiau ir psichosocialinė bei palaikomoji. Tam būtina užtikrinti įvairių sričių specialistų prieinamumą, bendradarbiavimą ir papildomų pagalbos metodų plėtrą.“
Tikimasi išplėsti paslaugų spektrą
Dėl šių priežasčių keturios institucijos: VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras, BĮ Lietuvos jūrų muziejus, Latvijos socialinis rūpybos centras „Kuržemė“ ir Liepojos ligoninė „Priejūras“ ir ėmėsi įgyvendinti projektą „Sėkminga vaikų ir suaugusių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, psichologinė ir sensorinė reabilitacija“ (SUPER), kuriuo siekiama spręsti Lietuvos ir Latvijos pacientų psichinės sveikatos problemas. Projektui vadovaujančio partnerio – VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorės Jūratės Mikutienės teigimu, žmonėms, patiriantiems psichikos sutrikimus, itin svarbu plėsti paslaugų spektrą, pasiūlius nemedikamentinius, tačiau mokslu grįstus pagalbos metodus. „Labai svarbu pabrėžti, kad sukurtos sensorinės integracijos paslaugos bus prieinamos tiek vaikams, tiek ir suaugusiems“, – sakė D. Mikutienė.
Projektas pateiks naujus sprendinius abiem šalims: Bus parengta nauja ir inovatyvi sensorinės integracijos reabilitacijos metodika vaikams ir suaugusiems, sergantiems psichikos ir elgesio ligomis. Projekto partnerių įstaigose įrengti inovatyvūs sensorinės integracijos kabinetai pagerins veiklos rezultatus. Partnerių tinklaveikos dėka bus užtikrinta informacijos sklaida bei gerosios patirties pasidalinimas ne tik programos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Anot B. Kreivinienės, šis projektas yra didžiulis laimėjimas regionui, kadangi bus sukurtos taip reikalingos metodikos, matavimo instrumentai specialistams bei veiklų bazės. „Vien delfinų terapijos centro bazėje yra numatyta net 80 kv. m. skirti sensorinių pojūčių bazei įkurti. Todėl vienareikšmiškai galima teigti, kad bus galima pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą ir atliepti daugiau klientų poreikių“, – kalbėjo B. Kreivinienė.
J. Mikutienė džiaugėsi, jog įgyvendinus projektą palangiškiai turės galimybę disponuoti išties šiuolaikiškomis priemonėmis. „Labai dėkoju Palangos savivaldybės vadovams, kurie mus visuomet palaiko ir padeda įgyvendinti mūsų iniciatyvas, o taip pat – projekto partneriams, su kuriais išties malonu produktyviai dirbti“, – sakė J. Mikutienė.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog bendradarbiauti bei rengti bendrus projektus su artimiausiais kaimynais yra būtina. „O tie projektai, kurie padeda kelti palangiškių gyvenimo kokybę, mums yra ypatingai svarbūs“, – pabrėžė Š. Vaitkus.
Informacija parengta pagal bendrą projekto pranešimą spaudai.
*„Successful Psychosocial and Sensory Rehabilitation for Children and AdultsSuffering from Mental and Behavioral Disorders“
