Šiemet pažymimas Lietuvos – jūrinės valstybės šimtmetis. Įgyvendindamas šiai sukakčiai skirtą plačią ir įvairią programą Lietuvos jūrų muziejus numatė dalį renginių surengti Jurbarke, kuris yra svarbus minint 1921 m. kovo 4 d. įvykį, kai į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas, nuleistas į vandenį su trispalve – motorinis burlaivis „Jūratė“. Šio Jurbarke registruoto laivo įplaukimas ženklina Lietuvos laivyno istorijos pradžią. Du pirmieji lietuviški laivai negalėjo būti registruoti dar Lietuvai tuomet nepriklausiusiame uostamiestyje.
Birželio 19 dieną Lietuvos jūrų muziejus kartu su Jurbarko rajono savivaldybe, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centru ir Jurbarko krašto muziejumi rengia Jūros dieną Jurbarke. „Jūros dienos“ pavadinimas turi tiesiogines istorines sąsajas su Jūros šventės ištakomis, kai ji, siekiant populiarinti jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas, pirmą kartą buvo surengta 1934 metais Klaipėdoje.
Lietuvos jūrų muziejaus, inicijavusio Lietuvos laivyno 100-mečio pažymėjimą, direktorė Olga Žalienė sako, kad plečiant jūrinės valstybės 100-mečio minėjimo geografiją, norima įtraukti visuomenę į jūrinės kultūros veiklas ir supažindinti ją su šalies jūrinio laivyno istorija, iškiliomis asmenybėmis. Įgyvendinant šį projektą akcentuojama 1921–1940 m. Lietuvos jūrų laivyno svarba šalies raidai, jūrinė istorija ir šios sukakties įvairialypiškumas.
– Manome, kad Lietuvą šiandien vėl, kaip ir prieš šimtą metų, reikia „įjūrinti“, – sakė Olga Žalienė, – nes, priešingu atveju, kyla pavojus, kad nebesuvoksime, ką reiškia būti ne tik šalimi prie jūros, bet ir jūrine valstybe.
Šiai minčiai pritaria ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
– Didžiuojamės, kad Jurbarke ilgą laiką veikė vienas svarbiausių Nemuno upės uostų, kuris, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, tapo ir pirmuoju Lietuvos jūrų uostu, – sakė Jurbarko meras. – Tikime, kad laivyba Nemune yra pasiruošusi atgimti ir džiaugiamės, kad šiai sričiai skiriamas vis didesnis dėmesys, o birželio mėnesį vyksianti Jūros diena Jurbarke visuomenei leis geriau susipažinti su Lietuvos laivybos praeitimi bei pažvelgti į ateitį.
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, simboliška, kad laivyno šimtmetį minime ir Jurbarke, kur buvo registruotas pirmasis Lietuvos laivas.
– Šiandien, minėdami Lietuvos laivyno šimtmetį, dar kartą garsiai įprasminame Lietuvos, kaip jūrų valstybės, identitetą, – įsitikinęs Algis Latakas. – Girdėdamas diskusijas – Lietuva – jūrų valstybė ar ne – noriu pasakyti, kad turėdami jūrą, uostą, į kurį kasmet atplaukia apie 7 tūkst. laivų, kurio veikla ne tik kuria darbo vietas, bet yra ir svarbus valstybės biudžeto „maitintojas“, neturėtų kilti klausimų dėl tapatumo. Pagaliau kiekvienas iš mūsų esame tos jūrų valstybės dalis. Žvelgdami iš retrospektyvos pozicijų į šiandieną, turime padėkoti visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie to, kad Lietuvos trispalvė plevėsuoja pasaulio vandenynus skrodžiančiuose laivuose.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas mano, kad nors Lietuva jūrine valstybe vadinasi jau beveik šimtmetį, tačiau vis dar esame Baltijos jūros pažinimo ir atradimų stadijoje, nes jūra – ne vien laivai ir jūrininkai, istorinis paveldas ar paplūdimio malonumai.
– Jūra – visas didžiulis mėlynosios ekonomikos sektorius, apjungiantis daugybę veiklų – nuo žvejybos iki išmanios krovinių logistikos ar modernių laivų statybos, nuo poilsio industrijos iki akvakultūros, – sako Klaipėdos universiteto rektorius. – O kur dar mokslinių tyrimų potencialo platybės? Klaipėdos universiteto misija – skleisti jūrinę idėją plačiąja prasme. Universiteto Jūros tyrimų institutas ir jo mokslininkų komanda yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Ir pagaliau – esame vienintelis universitetas, turintis laivyną bei didžiausią plaukiojantį Lietuvos burlaivį, kurio burės neša žinią apie Lietuvą – jūrinę valstybę.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokyklos, rengiančios aukštos kvalifikacijos tarptautinius standartus atitinkančius specialistus jūrai ir uostui, Lietuvai ir pasauliui, direktorius Vaclavas Stankevičius sako, kad kadangi vienas iš pagrindinių LAJM tikslų yra formuoti ir plėsti Lietuvos – jūrinės valstybės identitetą, mokykla ypatingai džiaugiasi galėdami prisidėti prie Lietuvos laivyno 100-čio minėjimo.
Jūros diena Jurbarke prasidės vidurdienį iškilminga laivo „Prezidentas Smetona“ istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija Vasaros estradoje, dalyvaujant Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestrui ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams. Vėliau bus atidarytos parodos Jurbarko dvaro parke ir Jurbarko krašto muziejuje: „Lietuvos jūrų laivynui – 100“, „Ateities kapitonai“, „Kaip gimsta laivai“, „Klaipėdos uosto inovacijos“, lankytojai bus kviečiami įsitraukti į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos edukacines veiklas, išbandyti valdyti virtualų laivą, susipažinti su mokomaisiais laivais.
Lietuvos jūrų muziejus taip pat kvies į edukacinius užsiėmimus vaikus ir suaugusius: „Jūrininko ABC“, „Atrask galimybių jūras“, jūrinio pilietiškumo alėją „Ateities kapitonai“ bei kūrybines dirbtuves „Pastatyk laivę“. Čia bus galima išmokti rišti jūrinius mazgus, pažinti jūrinių signalų bei vėliavėlių reikšmes, o mažiausieji drauge su muziejaus edukatoriais mokysis statyti kurėną.
Jurbarko krašto muziejaus terasoje vyks vieši pokalbiai jūrinėmis temomis: apie upeivius ir jūreivius, jūrinį verslą ir pramogas, mokslą ir ekspedicijas, romantiką ir atradimus. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė kalbins istorikus, politikus, mokslininkus bei jūrininkus.
Jurbarko vidaus vandenų uosto teritorijoje ir Nemune visą dieną veiks amatininkų mugė ir batutų parkas, popietę koncertuos Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas, vyks Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos parodomosios pratybos „Žmogus už borto“. Jūros dieną vainikuos pramoginių laivų flotilė ir paradas Nemune.
Nuotraukos Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro ir Luko Pilecko
