Akvariumas

Akvariume kviečiama į intriguojančią kelionę nuo Lietuvos upelio, ežero per Baltijos ir Šiaurės jūras į tropinius vandenis. Dvidešimt penkiuose akvariumuose gyvena apie 180 jūrinių šaltavandenių, koralinių rifų, gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių.  
Akvariumo puošmena – 18 m ilgio perregimas akrilo tunelis. Jis įrengtas po pagrindiniu baseinu, kuriame, stebindami savo dydžiu ir išvaizda, plaukioja didieji eršketai. Dabar kai kurių šių archajiškų, dinozaurų laikus menančių žuvų ilgis jau viršija du metrus. Gyvena jie virš šimto metų ir užauga net iki aštuonių metrų ilgio ir 2 t svorio.

Akvariume įrengta ekspozicija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kur pasakojama Baltijos jūros formavimosi istorija, demonstruojami čia žiemojantys paukščiai. Nustebins keletą kartų padidintas tipiško Baltijos jūros priekrantės gyventojo – jūrų tarakono vaizdas.
Smėlėto dugno akvariume gyvena plekšninės žuvys: upinė plekšnė, paprastasis otas, jūrų liežuvis, dėmėtasis otas. Akvariume galima pamatyti akmeninę lūpažuvę, jūrgaidį, auksaspalvę doradą, vilkešerį, dygiąją rają, vėjažuvę, jūrų adatą ir kitas žuvų rūšis. Menkė – viena labiausiai pažįstamų žuvų, Atlante užauga iki 2 m ilgio ir 96 kg svorio. Baltijos jūroje – apie 30 kg. Gali išgyventi 25 metus. Gyvena būriais. Visaėdė, minta bestuburiais ir žuvimis.

Lietuvos upių žuvys gyvena akvariumuose, kurių tūris 13 000 litrų, čia palaikoma apie 15 laipsnių C temperatūra. Šioje Akvariumo ekspozicijos dalyje pamatysite upėse gyvenančias žuvis: šapalą, meknę, strepetį, ūsorių, rainę, gružlį, paprastąją aukšlę, žiobrį. Lietuvos ežeruose gyvenančių žuvų rūšis: kuoją, raudę, salatį, lyną, plakį, karšį, karosą, šamą, pūgžlį ir kitas. 

Labiausiai lankytojų akį traukia koralinių rifų akvariumai. Čia pamatysite zebrinę sparnapelekę, klouną, dryžuotąją sparnapelekę, lūpažuvę, dėmėtąją pūsliažuvę, koralinę garupą, rudąją raguotę, kardinolą, chirurgą, drugelį, dvidyglį jūrų angelą ir kitas žuvų rūšis. 

Pagrindinis centrinio baseino (apie 750 m³) akcentas yra povandeninis 18 m ilgio akrilo tunelis, leidžiantis lankytojams pasijusti povandeninio pasaulio dalimi ir stebėti žuvis, būnant tiesiogine šio žodžio prasme, po vandeniu. Povandeninį akvariumo pasaulį pagyvina uolos bei nuskendusio laivo imitacija. Akvariume šalia senbuvių eršketų gyvena vėjažuvės bei vilkešeriai. Baseine palaikoma 15 C vandens temperatūra bei 15 promilių druskingumas.
Didieji eršketai – didžiausia pasaulio praeivė žuvis. Gyvena Juodosios jūros ir Kaspijos baseinuose. Užauga iki 8 m ilgio ir 2000 kg svorio. Gali gyventi iki 120 metų. Eršketas Gineso rekordų knygoje įvertintas kaip brangiausia pasaulio žuvis. Plėšrus, minta žuvimis. Didžiojo eršketo juodųjų ikrų kilogramas tarptautinėje rinkoje gali kainuoti iki 10 000 USD.

Vėžiagyvių akvariume – paprastasis langustas, užauga apie 0.5 m ilgio. Paplitęs Vakarų Europos pakrantėse. Gyvena plyšiuose tarp uolų. Minta vėžiagyviais, jūrų ežiais ir moliuskais. Paprastasis omaras – dienomis  slepiasi plyšiuose tarp uolų. Naktimis medžioja kitus vėžiagyvius, jūrų žvaigždes, jūrų ežius bei moliuskus. Gali užaugti iki 1,3 m ir 19 kg.

Pirmame Akvariumo aukšte smalsumą žadina patyriminės edukacinės stotelės „Nuo upelio iki vandenyno“. Šiuos „akvariumuose“ taikiai gyvena upelių ir ežerų, Baltijos ir Šiaurės jūrų bei vandenynų gyventojai. Ar taip gali būti? Šio edukacinės nišos koncentruotai supažindina su skirtingomis žuvų rūšimis, edukacinių akvariumų koncepcijai įgyvendinti panaudota gerai žinoma, bet retai šiomis dienomis naudojama lentikuliarinė technologija. Tai suteikia interaktyvumo ir papildomo gylio, 3D efektą.